Gamink ir Tu: Vištiena Korma – arba pirmas Indiškos virtuvės bandymas

Indiški patiekalai gaminasi „paprastai“ arba „ne taip paprastai“. Na bent jau man taip atrodė iki tol, kol ryžausi ir aš prisiliesti ir išmėginti ką nors iš curry patiekalų. Dar reikia paminėti tą svarbų faktą, kad aš esu vienas iš būrų lietuvių, kuris dar visai neseniai galvojo, kad curry auga ant medžių. Tai vat, įsivaizduokite, tik ką suvoki, kad curry tai visai ne žolelė ar koks kitas prieskonius, o tik prieskonių mišinys ir staiga puoli gaminti Indiškai. Sunku. Sunku pagalvoti, o ne gaminti :).

Tai va, skaitom receptą: „... tada įpilam Korma tyrės (arba galima pasigaminti pagal mano (J. Oliver) receptą“. Aha, pilam tyrės... kažkaip prieš visą gaminimo filosofiją. Juk gaminam dėl to, kad nereikėtų pilti tyrės? Juk tada galima receptą būtų užrašyti ir paprasčiau: „nusiperkam mano receptu pagamintos ir užšaldytos vištienos korma ir pasišildome mikrobangų krosnelėje 1-2min.“. Taigis, susirašiau visus prieskonius ir ingridientus ir į kelionę. Prisipažinsiu, daugelis tų ingridientų man buvo naujiena, o dar labai didelė naujiena, kad visko gavau :). Va jums ir prašau, va jums ir Lietuva=provincija, taigis, kad ne provincija – turim pasirodo visko ko reikia :).

Prisipažinimas. Žinot, tas Korma tyrės receptas neatrodo labai paprastas, tai aš dar nusipirkau ir „gatavos“ tyrės... Kaltas. Žinau. Bet virtuvėje jaučiausi daug ramiau – nesigaus, tai nesigaus, pridėsim pirktinės ir vistiek galėsim valgyti.

Tyrė Korma. Na žinokit visai veltui pergyvenau. Paskrudinam kalendros sėklytes ir kmynus. Mūsų namuose kmynai nėra pageidautini, tai aš juos pakeičiau į kumyną (laukinis Indiškas kmynas). Gavosi puikiai. Tai dabar ir galvoju – ar čia aš taip gerai sugalvojau, ar knygoje netiksliai išversta ir ten ir turėta galvoje kumynas (sėklos). Žodžiu paskrudusius ir ypač užkvipusius prieskonius į prieskonių grūstuvę, po poros minučių jau turim tokį gerulį mišinį. O tada labai paprasta – visas daržoves ir likusius prieskonius pagal receptą sumetam į virtuvinį kombainą ir sumalam iki košės. Mano masė niekaip, nei spalva, nei konsistencija, nepriminė tų šaunių paveiksliukų iš knygos. Tokiu momentu labai susimąstai apie tai, kad gal vis tik verta išsitraukti pirktinę tyrę ir dar gelbėti reikalą... :). Tai vat mano patarimas jums – aš nežinau ko jie ten prideda ir kaip po to photoshop‘ina, bet geras ir skanus reikalas yra geras ir skanus reikalas – jis nebūtinau bus fotogeniškas.

Vištiena Korma. Čia tai visai paprasta. Tik aš naudojau vištų kulšelių mėsą, tai jai reikia daugiau laiko. Todėl prieš pradedant gaminti rekomenduojama kulšelių mėsą pakepti. O toliau sumeti sumeti viską į troškintuvą ir mėgaujiesi kvapais ir būsimu skoniu.

Aštrumas. Su tuo aštrumu tai vieni juokai išėjo. Vaikai aštriai nevalgo, tai aš visur vengiau aštrių prieskonių (aštrių čili pipirų) kaip galėjau. Neapsiėjau tik be Kajeno ir Imbiero. Na galvojau, bus neaštru ir vaikai valgys. Kai ragavau kas čia gaunasi virimo-troškinimo metu – tai galvojau „bus ragas, mes su Sigita dar šiaip ne taip sukimšime, o vat vaikams niekaip“. O kai pasigamino ir patiekiau ant stalo, tai visai ir neaštru beliko, o vaikai vistiek atsisakė valgyti... Suprask tu juos... Tai kitą syki gaminsiu jau visai indiškai :). Hot hot hot.

Beja, ir vėl pavyko nufotografuoti patį patiekalą ir paserviruotą stalą, kol alkani vilkai neprišoko ir nesumaumojo visko :). Tai pasigrožėkite.

Skanaus ir IKI!