2011 m. sausio 30 d., sekmadienis

Vištiena – Tikka Masala

Tai dar vienas gaminimas-sesija-foto sesija. Šį sykį į svečius atvyko Naglis, Ligita, Karolina ir Gintarė. Tai dar viena gaminimo sesija, kai svečiai visą laiką būna šalia, smaginasi, skanauja įvairias užkandas ir komentuoja patį procesą. Man tokios sesijos smagios, nes jaučiuosi bendraujantis ir net kažkaip dalyvaujantis ar net kuriantis mini šou.O kipsas (Naglis) visą laiką sukiojasi aplink ir pyškina pyškina, keičia objektyvus, kai kuriuos gaminimo etapus prašo užlaikyti ir paryškinti ir toliau, pyškina, pyškina, pyškina. Siūlau blogpost’ą du-viename: gaminimas ir kitokios (daug kokybiškesnės už manasiąs) fotografijos.

Jau sykį čia aprašinėjau Vištiena Korma, šis receptas kitoks, bet labai daug dalių ir ingridientų atitinka, ir nenuostabu: abu receptus aprašė tas pats Oliveris ir abu receptai iš Indiškos virtuvės – tai ir skiriasi tik variacijomis. Nors vištiena Tikka Masala yra pripažinta bevei Britanijos nacionaliniu patiekalu – ji daug populiaresnė nei pačioje Indijoje. Aš asmeniškai manau, kad ir receptas gerokai skiriasi :).

Oliveris rašo įdėkite Tikka Masala tyrės arba pasigaminkite savosios. Aš iškarto sakau – gaminkitės savąją. Visai kitas skonis ir daug daug daugiau teigiamų emocijų ir spėju, kad daug daug mažiau “E” (gerų ir blogų ir spalvotų).

Tyrė gaminasi labai paprastai, viską kas parašyta recepte sumeti į kombainą (tik kalendros ir kumyno sėklas reikia pasikepinti prieš sutrinant grūstuvėje – už tat koks nepakartojamas namuose pasklinda aromatas, mmm…..), šliūkšteli aliejaus ir viską gerai sumali į vientisą košę.

Nukrypimas apie lietuvišką gobšumą. Skaitau receptą, o ten parašyta 4-6 žmonėms. Lietuviui tai iškarto skamba kaip 4 maksimums (ir tai su sąlyga, kad dvi iš jų moterys). O čia į svečius žmonės, o gal jie norės papildymo, o dar norisi šlakelio, kad liktų rytojui – vis mažiau kuistis virtuvėje. Taigis, mes nusprendėme gaminti 1,5 porcijos (ačiū dievui susilaikėm nuo santykio 2:1).Tai vat 4-6 porcijos ir yra 4-6 porcijos per akis, o mūsų bandymas gaminti 1,5 karto daugiau tik sukėlė problemas:
  • -          Labai sunku išlaikyti santykį
  • -          Labai sunku su tokiu dideliu maisto kiekiu susidoroti gaminant
  • -          Buitinėje virtuvėje net nesiveisia tokios talpos indai galų gale.
Aštrumas. Šį sykį buvau tikras, kad vaikais vistiek nevalgys, daryk kiek nori „neaštriai“ ir sudėjau šviežius čili pipiriukus kiek prisakyta receptas (tyrė + pagrindinis patieklas – gal kokie 5). Tiesa, išvaliau sėklas prieštai. Ir žinot ką? Ogi aštrumo vos vos... Taip, kad mėgėjams siūlau eksperimentuoti toliau: arba daiginti čili pipiriukų, ar kokį vieną kitą palikti su sėklytėmis J.

Palyginimas. Norom nenorom, bet pats sau pradėjau lyginti vištienas Korma ir Tikka Masala. Man asmeniškai Korma arčiau širdies – į patiekalą įeina muskato riešutų dribsniai, kokosų drožlės – tai suteikia kažkokios tokios teisingos egzotikos. Kada vėl pripulsiu pasigaminti Korma, man ji labai įstrigo, o Tikka Masala buvo Indiška, bet kažko pritrūko iki galo.

Receptai. Aš gaminau iš knygos, tačiau internetiniai receptai čia:

Skanaus ir IKI!
P.S. Ačiū Lideikų šeimai už puikų vakarą ir gerus žodžius
P.P.S. Ačiū Nagliui už foto, jos privertė mane labai susimąstyti apie mano foto kokybę...

Kelendros ir Kumyno sėklytės pakepa...
... ir tada sugrūdamos į miltus

Kaip gi Indija be česnakiuko ir šviežios Kalendros

Kaip ir rašiau, viską į kombainą ir bus tyrė

Va tokia vat "home made" Tikka Masala tyrė

Kuri maišoma į pagrindinį patiekalą

Kokosų pienas - neatskiriamas palydomas
O vat konservuoti pomidorai spėju, kad britų indėlis į Tikka Masala :)

2011 m. sausio 23 d., sekmadienis

Močiutės Elenos citrininis pyragas


Noriu su jumis pasidalinti vienu receptu – tai dar nuo smetoninių laikų išlikusiu ir iš lūpų į lūpas perpasakotu ir ant paprastų popieriuku rašikliu perrašomu receptu. Citrininis pyragas.

Šiandien laukėme svečių ir kol aš buvau užsiėmęs „pagrindinio“ patiekalo ruošimu, Sigita iškepė šį pyragą. Nors dažniausiai šis pyragas mūsų šeimoje kepamas Kalėdoms.

O dabar atsiprašau, tačiau bandysiu nuskaityti nuo raštelio koks gi tas receptas (kalbos netaisiau):
Receptūra:
  • 200g sviesto
  • 2 stiklinės cukraus
  • 4 kiaušiniai
  • 2 citrinos
  • 1 stiklinė (su kaupu) miltų
  • 1 nubrauktas šaukštelis kepimo miltelių
Eiga:
  • Sviestas išsukamas (JOKIAIS BŪDAIS NEIŠTIRPINAMAS, tik išsukamas. Kas planuoja naudoti virtuvinį kombainą, patarčiau sukti lėtu greičiau ir su pertraukom, nes įkaista variklis, o nuo jo iškarto ištirpsta sviestas) su viena stikline cukraus 3 mušamais kiaušiniais ir vėl gerai ištrinama. Po to įtarkuojama vienos citrinos žievelė, supilama miltais ir viskas gerai išmaišoma iki vientisos masės. Visą šį etapą kuo puikiausiai atlieka virtuvinis kombainas.

  • Paruoštą tešlą išpilame į sviestu išteptą skardą (šiuolaikiniai žmonės tai pila į silikonines kepimo formas), šaukštu ilyginame paviršių.
  • Kepama karštoje krosnyje apie 20 – 25min
  • Iškepto šilto pyrago paviršius subadomas šakute (tankiai)
  • Ant jo užpilama iš anksto nutarkuota citrinos žievelė, stiklinė cukraus ir dviejų išspaustų citrinų sulčių (viskas prieš tai gerai išmaišoma). Čia įterpsiu savo trigrašį – sultis ir cukrų reikia taip išmaišyti, kad cuktrus neištirptų, o liktų cukraus kirstalėliai (kaip matosi puokioje nuotraukoje)
  • Masė paskirstoma po visą pyrago paviršių.
  • Po to pyragas gerai atvėsinamas.
Na, va – jaučiuosi prisidėjęs prie kulinarinio paveldo gerinimo, juk ne tik cepelinus mūsų senoliai gamindavo.

P.S. Dėkoju Nagliui už labai fainą fotosesiją ir visai Lideikų šeimynai už puikų vakarą.

P.P.S. Pagrindinis patiekalas buvo vištiena Tika Masala, ir jis bus aprašytas išsyk kai Naglis pateiks nuotraukas iš sesijos

Skanaus!!!

2011 m. sausio 22 d., šeštadienis

Krevetės sviesto padaže


Skanu! Fantastiška! Cholesterolis! Plebėjiška! Greitai paruošiama! Teplu! Dieviškai skanu! „Griešna“!

Visi šie epitetai kuo puikiausiai tinka. Tai patiekalas kuriuo mūsų šeima stengiasi mėgautis kaip įmanoma rečiau, tačiau kiekvieną kartą nekantriai jo laukia. Nuo to momento kai į per kokias akcijas į šaldytuvą papuola šaldytų krevečių maišiukas vaikai pradeda zuiti aplink šaldytuvą su vieninteliu klausimu – „kada gi tu gaminsi krevetes“. Dar daugiau, tai patiekalas privertęs mano mamą kepinti česnaką (o tai jau neįsivaizduojamai daug žmogui, kuris sėsdamas prie stalo pradžioje pasidomi kur yra česnako – kurio patiekalo nevalgyti).

Recepto šaknys: tai dar vienas iš mano recptų, kuris neužrašytas kieno nors knygoje,o natūraliai, perduotas iš lūpų į lūpas. Pavaišino ir papasakojo jį man draugė Julija ir maloniai sutiko, kad kada nors aš jį aprašyčiau savam bloge – ačiū tau Julija, receptas iš ties puikus ir vertas viešinimo.

Receptas:
  • Maišiukas krevečių (didžiosios, nuluptos su uodegėlėmis) - 400g.
  • 3-4 česnako skiltelės
  • 150g sviesto
  • 100ml baltojo vyno
  • Ryšulėlis petražolių
  • Druskos
  • Citrinos įspausti
Eiga:
  • Atšildyti krevetas ir nuplauti
  • Susmulkinti česnaką
  • Užkaisti keptuvę, ištirpdyti gabalėlį sviesto ir pakepinti česnaką
  • Kai česnakas skaniai pagels, ištirpdyti likusį sviestą
  • Įpilti vyno
  • Pridėti druskos ir įspausti citrinos (tik nepersistenkite, vieno spuselėjimo per akis)
  • Kai vynas išgarina alkoholį, sukrėsti krevetes ir pašildyti. Tik neperkaitinkite, nes tada krevetės taps guminės.

  • Viską supilti antį bliūdą, apibarstyti smulkintomis petražolėmis ir nešti ant stalo
Serviravimas:
Jokių navarotų! Bliūdas su krevetėmis, keli bliūdeliai uodegėlėms sumesti ir kepaliukas puikios itališkos baltos duonos

Valgymas:
Ypač nestetiškas, laužiat (pabrėžiu, laužiat, o ne pjaustot) duoną, merkiat į sviestą ir krevetes, su duona „pasigaunate“ krevetę, viska veėrčia į burną. Naturalu, kad per barzdą varva, stalas apsitaško. Jei prie patiekalo patenka jau keli žinovai, tai prie viso to reikia dar ir kovoti  už savo krevečių dalį, nes greitai galite suprasti, kad nebėra ko žvejoti, liko tik dažyti. :).

Nepamirškite balto vyno :)

Skanaus, o žemiau visa tai įliustruota nuotraukose
Krevetės ruošiamos atšildymui

Pasismulkinam česnaką

reikia tik petražolių lapų

Ir petražolės keliauja smulkintis

Česnakiukas pasikepa

Į ištirpusį sviestą įpilam vyno (ir išalkusi nusytė: "kada gi bus krevetės?")

Va kur krevetės, jau atšilusios

Krevetės pašils ir prašom prie stalo

2011 m. sausio 15 d., šeštadienis

Kiaulienos suktinukai







Pagaliau, pagaliau man pavyko įamžinti kiaulienos suktinukus. Kiek jau kartų gaminau, o vis niekaip nesigaudavo pasidaryti foto sesijos. Tiesą pasakius ir šį sykį foto sesija gavosi tokia neryški, nefokusuota, neapšviesta, vienu žodžiu labai nekokia, tačiau dar kartą kentėti aš jau nebegaliu.

O kiaulienos suktinukai puikiausiai tinka kai reikia „pamaitinti minią“. Ir terminas ir pats receptas paimtas iš Beatos pirmosios knygos ir kaip niekad puikiai atitinka skyrių. Tai ištiesų paprastai pagaminami ir puikiai atrodantys suktinukai. Labai patogu, kad gali apskaičiuoti kiek gi tokių suktinukų reikia prisigaminti, kad pavaišintum svečius. Aš visados taikau, kad paskirtai susirinkimo valandai karštas patiekalas jau baigtų gamintis. Visi sugužda, sveikinasi, giria puikų kvapą, sako jaučiasi net nuo pirmo aukšto laiptinėje. Svečiai pažindinasi jei reikia ar sveiki jubiliatą jei reikia ar šiaip pasipudruoja nosytę ir jau reikia sėstis prie stalo. O suktinukai ohoho, išimi žnyplėmis iš orkaitės, pjauni per pusę, kad pademonstruotum vidaus grožį, pridedi bulvių, dar apipili padažu ir tieki. O ir sotumo per akis: visas karbonado gabalas, dar „įdarytas“ keliais šiaudeliais paprikos ir vytintos dešros.

Suktinukams reikia:
  • Kiaulienos nugarinės (iš 2kg man gavosi ~20 suktinukų)
  • Raudonos paprikos (1 didelės bus per akis)
  • Ispaniškos chorizo dešros (aš mėgstu, kad jos būtų nemažai, tai sunaudojau 2 lazdas ir dar pasirodė mažokai)
Tepalui reikia:
  • Alyvuogių aliejaus
  • Česnako (2-3 skiltelės)
  • Maltos kalendros (0,5 arbatinio šaukštelio)
  • Maldos saldžiosios paprikos (0,5 arbatinio šaukštelio)
  • Druskos ir pipirų
  • Beata siūlo dar įdėti kmynų, tačiau mūsų namuose šis prieskonis nėra mėgiamas
Procedūra:
  • Mėsa susipjaustom karbonadais ir išmušam
  • Tepalą susimakaluojam ir juo ištepam abi išmušto karbonado puses
  • Tada išsidėliojam paprikos šiaudelius ir dešros gabalėlius ir susuki suktinį (aš dar persmeigiu pagaliuku, kad laikytūsi).
  • O ten iš vis lengva 45min 190oC ir viskas paruošta (aš dar tarpuose pridėlioju bulvių, tai jos iškepa ir prisisunkia suktinukų kvapo ir skonio, labai gerai).

Skanaus visiems ir IKI!
Chorizo dešrytė
Išmušti kiaulienos karbonadai
Viskas paruošta suktinukams (receptų knygos laikiklis super naudingas, ačiū Kalėdų seneliui)
Keliaujam į orkaitę
Skanaus!

2011 m. sausio 9 d., sekmadienis

Čenachai (ченахи) - Vilnietiškai

Čenachus aš visada prisimenu tik su meile. Tai toks patiekalas, kuris užimdavo ir laiką ir kvapą visai sekamdienio dienai ir dar būdamas vaikas aš kas 5 minutes lakstydavau į virtuvę ir klausdavau – kada jau bus galima valgyti? Tai išbandymas ne iš lengvųjų – kvapas pasklinda po visus namus, o ir patys indeliai intriguoja vaikišką vaizduotę, o laukti tai reikia – orkaitėje 2val.

Vat ir pagalvojau, lauke atlydis, šlapia, kalėdinė dvasia išsisėmusi – reikia kažko tokio. O tas kažkas „tokio“ puikiausiai tinka ČENACHAI. 

Baisiai parūpo, kas čia per patiekalas ir iš kur jis kilęs, nes aš jį žinau kaip „sovietinį“ ir turbūt visose buvosios „СССР“ respublikose jis dabar gaminamas. O čenachai, tai gruzinų virtuvės patiekalas, kildinamas ne anksčiau kaip nuo XVI a. Kadangi įeina bulvės, tai niekaip jis negalėjo atsirasti anksčiau nei Kolumbas parvežė bulves iš Amerikos.

Receptų yra įvairiausių, teko sutikti net „vakarų ukrainos „ receptų. Beata va siūlo gaminti čenachus su kiaulienos šonkauliukais ir obuoliais (išbandžiau šį receptą dar pernai). Tačiau šis receptas labai lengvai pasiduoda improvizacijai ir puikiai tinka talpinti į skiltį: „sumetu į puodelius viską ką turiu ir toliau nieko nedarau tik žiūriu ir kenčiu“.

Manoji improvizacija:
  • 1kg kiaulienos (sprandinės)
  • 1kg bulvių
  • 1kg morkų
  • 1,5 saldžiosios paprikos
  • Česnako (aš kažkur įdėjau po vieną skiltelę puodeliui)
Viską susmulkinam kubelilais, klojam nuo mėsos, tada bulves, morkas, papriką, žesnakus ir vėl bulves. NEPERSISTENKITE su vandeniu – jo reikia tik tiek, kad pasimatytų, o ne apsemtų daržoves.

O tada labai paprasta – į orkaitę 230oC 2val.

Patiekti: labai tinka patiekti su grietine, pomidorų pasta, gal truputis garstyčių...

O jums siunčiu nuorodą į receptą, kuris gali drąsiai vadintis „originalus“ ir kurį aš pats būtinai išbandysiu

Skanaus ir IKI!
Oj koks smagumas traukti iš "podėlio" į laikraščius susuktus puodelius - juk tuoj tuoj pasklis puikus kvapas
Puodeliai "prkimšti" ir pasiruošę keliauti į orkaitę
Ajajaji kaip buvo skanu... - šį syki tiko ir mums ir vaikams

2011 m. sausio 4 d., antradienis

Vištiena Korma – arba pirmas Indiškos virtuvės bandymas

Indiški patiekalai gaminasi „paprastai“ arba „ne taip paprastai“. Na bent jau man taip atrodė iki tol, kol ryžausi ir aš prisiliesti ir išmėginti ką nors iš curry patiekalų. Dar reikia paminėti tą svarbų faktą, kad aš esu vienas iš būrų lietuvių, kuris dar visai neseniai galvojo, kad curry auga ant medžių. Tai vat, įsivaizduokite, tik ką suvoki, kad curry tai visai ne žolelė ar koks kitas prieskonius, o tik prieskonių mišinys ir staiga puoli gaminti Indiškai. Sunku. Sunku pagalvoti, o ne gaminti :).
 
Tai va, skaitom receptą:  „... tada įpilam Korma tyrės (arba galima pasigaminti pagal mano (J. Oliver) receptą“. Aha, pilam tyrės... kažkaip prieš visą gaminimo filosofiją. Juk gaminam dėl to, kad nereikėtų pilti tyrės? Juk tada galima receptą būtų užrašyti ir paprasčiau: „nusiperkam mano receptu pagamintos ir užšaldytos vištienos korma ir pasišildome mikrobangų krosnelėje 1-2min.“. Taigis, susirašiau visus prieskonius ir ingridientus ir į kelionę. Prisipažinsiu, daugelis tų ingridientų man buvo naujiena, o dar labai didelė naujiena, kad visko gavau :). Va jums ir prašau, va jums ir Lietuva=provincija, taigis, kad ne provincija – turim pasirodo visko ko reikia :).

Prisipažinimas. Žinot, tas Korma tyrės receptas neatrodo labai paprastas, tai aš dar nusipirkau ir „gatavos“ tyrės... Kaltas. Žinau. Bet virtuvėje jaučiausi daug ramiau – nesigaus, tai nesigaus, pridėsim pirktinės ir vistiek galėsim valgyti.

Tyrė Korma. Na žinokit visai veltui pergyvenau. Paskrudinam kalendros sėklytes ir kmynus. Mūsų namuose kmynai nėra pageidautini, tai aš juos pakeičiau į kumyną (laukinis Indiškas kmynas). Gavosi puikiai. Tai dabar ir galvoju – ar čia aš taip gerai sugalvojau, ar knygoje netiksliai išversta ir ten ir turėta galvoje kumynas (sėklos). Žodžiu paskrudusius ir ypač užkvipusius prieskonius į prieskonių grūstuvę, po poros minučių jau turim tokį gerulį mišinį. O tada labai paprasta – visas daržoves ir likusius prieskonius pagal receptą sumetam į virtuvinį kombainą ir sumalam iki košės. Mano masė niekaip, nei spalva, nei konsistencija, nepriminė tų šaunių paveiksliukų iš knygos.  Tokiu momentu labai susimąstai apie tai, kad gal vis tik verta išsitraukti pirktinę tyrę ir dar gelbėti reikalą... :). Tai vat mano patarimas jums – aš nežinau ko jie ten prideda ir kaip po to photoshop‘ina, bet geras ir skanus reikalas yra geras ir skanus reikalas – jis nebūtinau bus fotogeniškas.

Vištiena Korma. Čia tai visai paprasta. Tik aš naudojau vištų kulšelių mėsą, tai jai reikia daugiau laiko. Todėl prieš pradedant gaminti rekomenduojama kulšelių mėsą pakepti. O toliau sumeti sumeti viską į troškintuvą ir mėgaujiesi kvapais ir būsimu skoniu.

Aštrumas. Su tuo aštrumu tai vieni juokai išėjo. Vaikai aštriai nevalgo, tai aš visur vengiau aštrių prieskonių (aštrių čili pipirų) kaip galėjau. Neapsiėjau tik be Kajeno ir Imbiero. Na galvojau, bus neaštru ir vaikai valgys. Kai ragavau kas čia gaunasi virimo-troškinimo metu – tai galvojau „bus ragas, mes su Sigita dar šiaip ne taip sukimšime, o vat vaikams niekaip“. O kai pasigamino ir patiekiau ant stalo, tai visai ir neaštru beliko, o vaikai vistiek atsisakė valgyti... Suprask tu juos... Tai kitą syki gaminsiu jau visai indiškai :). Hot hot hot.

Beja, ir vėl pavyko nufotografuoti patį patiekalą ir paserviruotą stalą, kol alkani vilkai neprišoko ir nesumaumojo visko :). Tai pasigrožėkite.


Skanaus ir IKI!
Skrunda kelendros ir kumyno sėklos

paskrudusios sėklytės jau pavirto įprastu "prieskonių mišiniu"

Va taip man gavosi tyrė "Korma"

Būsimi patiekalo ingridientai: svogūnai, malti migdolai, tyrė "korma", smulkintas imbieras ir šviežius kalendros stiebai

... gražiai burbuliuoja...

Vištiena Korma, papuošta ir paruošta patiekti