Slidinėjimą prisimenant – Gulaschsuppe (guliašo sriuba)

Gaminimo bloguose ir šiaip visoje „receptų“ medioje pasipylė blynai, užgavėnės ir dar sykį blynai. O man ši b,ynų šventė taip sau... Užtat dar leisdamasis lėktuvu žinojau, kad kitas mano patiekalas bus guliašo sriuba. Tiems kas neslidinėja pasakysiu, kad ant kalno guliašo sriuba būna vienas iš pagrindinių patiekalų kai reikia prasimaitinti. Sąlyginai pigus už sriubą ir už antrą viename. O ir skonis labai jau neprastas.

Mes (lietuviai) guliašą priskiriame Vengrijos virtuvei, bet aš linkęs nesutikti su šia nuomuone. Visų pirmą, tai Vengrija kaip ir kitos greta esančios šalys (Čekija, Slovakija ir pan.) ilgą laika išbuvo Austro-Vengrijos imperijoje ir kulinarinis paveldas maišėsi. Todėl ir blynai austrijoje iki šiol vadinami Palacinki, o ne Pfannkuchen.

Vieną sykį su manimi austras pasidalimo maža paslaptimi, to nenorėdamas, o aš ir nesiekdamas. Tiesiog bandžiau susitarti, kad šiam vakarui jie patiektų guliašo sriubą, o jis pasakė, kad guliašo sriuba turi pastovėti per naktį ir galima ją patiekti tik kitą dieną. Vat jums ir maža paslaptis – guliašo sriubą reikia išvirti prieš dieną.

Receptas (ištiesų labai paprastas)

Man gavosi ~5L sriubos – bus ką šlamšti ir kitą dieną

• Alyvuogių aliejus ir šaukštas sviesto
• 2 vidutiniai svogūnai
• 800g jautienos (aš rinkausi nuopjovas nuo menčiu ir kumpio. Mėsos pardavėjai tai vadina rinkinus guliašui)
• 1 arb. Šaukštelis paprikos miltų
• ½ arb. Šaukštelio kmynų
• čiobrelio lapelių nuo kelių šakelių
• 2-3 česnako skiltelės
• 1 stora raudonoji paprika (ne aštri, tik spalva raudona)
• 1 čili pipiriukas (sėklyčių kiekis priklauso nuo aštrumo mėgėjų, tačiau be sėklyčių gaunasi visai kaip ant kalno)
• 400g. Konservuotų pomidorų (pjaustytų)
• 1 šaukštas pomidorų tyrės
• 500g bulvių
• 500g morkų
• 1-2L Jautinos sultinio

Gaminimas

1. Aliejuje ir svieste pakepkite svogūnus kol suminkštės ir taps auksiniai (bet ne rudi)
2. Tada sudėkite jautieną ir paskrudinkite iš visų pusių. Suberkite paprikos miltelius ir gerai išmaišykite
3. Toliau kepkite ir sudėkite kmynus, čiobrelius, česnaką.
4. (šitame etape aš išsikraustau gaminti į sriubos puodą) Įpilkite sultinį, kad viską apsemptų ir troškinkite 2 val.
5. Sudėkite pomidorus, pomidorų tyrę, bulves, morkas ir čili. Jei reikia dar papildykite sultinio, kad apsemptų ir dar troškinkite ~30min. Nebijokit, bulvės ir morkos per naktį suminkštės.

Ypač tinka patiekalas visą dieną pasivaikščiojus po lauką (pvz. Kazioko mugę) – grįžti visas alkanas ir jau sėdi prie stalo.

Skanaus!

Mussles ala Provencal

Dėmesio! Apsirūpinkite šluostėmis, servetėlėmis, vaikus aprenkite prijuostėmis, o dar geriau „jūrininko kostiumu“ ir eime pasitaškysime lėkštėje, pilnoje moliuskų.

Pirmą sykį taip paruoštus moliuskus teko valgyti viename iš belgiškų restoranų Paryžiuje. Dabar laikas nuo laiko nueiname Vilniuje į belgiškus restoranus pasmaguriuoti šiuo patiekalu. Ilgai ruošiausi šiam patiekalui, tačiau tiek visko reikia suderinti, kad vis rasdavau argumentų kodėl „nedabar“. Pirmiausia moliuskai turi būti švieži, o į Lietuvą jie atvyksta pirmadieniais vakare ir prekyboje pasirodo antradieniais – tai reiškia, kad susikaupti gaminimui reikia antradienį (trečiadienį) arba įsigyti šaldytuvą su „nuline zona“. Antra, moliuskai kainuoja bedieviškai daug (ir net neaišku kur jų šviežių gauti), kol neradau puikios vietos (viešoje erdvėje neišduosiu šios vietelės, tačiau mielai kiekvienam atsakysiu asmenine žinute).

Eiga. Receptą pateiksiu žemiau, tačiau pati eiga „žiauriai“ lengva. Pakepinam svogūnus ir česnakus kol suminkštės (~10-15min), tada supilam vyną bei sudedam pomidorus, bei kitus prieskonius ir dar pakunkuliuojam kokias 15min. O tada įberiam nuvalytus moliuskus (aš juos vadinu „mules“) ir verdam 5min (kol atsivers moliuskai).

Gaminimas dviems. Tai puikus patiekalas „pristatyti“ savo antrąją pusę irgi prie gaminimo – mulių valymas toks rimtas užsiėmimas. Nutraukti „barzdą“ nėra taip lengva, o ir mulės plūduriuoja šaltame vandenyje – kaip sykis „vyriškas“ užsiėmimas. Kaip nuvalyti moliuskus.

Nors belgai moliuskus patiekia su belgiškom bulvytėm (ala bulvytės free), Vilniaus sąlygomis balta itališka duona kuo puikiausiai tinka. Ir būtinai vynas: mes šį sykį rinkomės rožinį, bet tinka ir baltas. Kai Vilniuje papuolu į kokį Rene, tai niekaip negaliu atsispirti belgiško alaus pasiūlymui, tačiau vynas čia tinka labiau...

Kuriuos valgyti, kurių ne? Jei valant moliuskas neužsidaro ar pažeistas kiautas - į šiukšledėžę. Jei išvirus kuris nors neprasivėręs - ten pat (į šiukšledėžę).

Kaip valgyti. Nenoriu pasirodyti didelis mokslinčius ir čia visus pulti mokyti, tačiau jei su šiuo patiekalu susiduriate pirmą kartą, tai su šakute iškrapštote pirmąjį. O vėliau kiautu kaip pincetu lupate kitus - jokių įrankių, tik šaukštu pasrėbiate padažo (ar pasidažote duona).

Receptas.

Skanaus!

Plūduriuojančios mulės eis "valytis"

Puodas nudengtas, galim sėstis prie stalo

Mmmm

Antienos kojelės portveine

 

Štai taip mūsų šeima sutiko Vasario 16-ąją. Ir štai taip įgyuvendinau dar vieną savo kulinarinį planą - pagaminti antienos kojeles porto vyne. Visos autorinės teisės priklauso Beatai, bet kadangi internete neradau šio patiekalo, tai pasidalinsiu su jumis.

Ilgą laiką mane nuo šio patiekalo stūmė mintis, kad antiena šiais lakais nepigi ir reta mėsa ir būvau susikūręs mitą, kad antį galima pirkti tik visą, o tai stipriai užkelia patiekalo-vakarienės biudžetą, o ir patį patiekalą „ančiukų kojelės portveine“ iškreipia ir gautūsi antis portveine... Bet jei jau antis, tai gal galima iš jos pagaminti ką nors kilmingesnio? Pavyzdžiui kepta antis su.... obuoliais, raugintais kopūstais ar dar su kuom ten jos būna?

Bet nepatikėsite, čia į pagalbą atskubėjo Akropolio (Vilniaus) Maxima. Prie atvėsintų vištų skyrelio (na tas, kur ant snieko prikrauta visokios įdomios mėsos) stovi šaldytuvai ir ten kuo puikiausiai galima įsigyti ančiukų kojelių (arba krūtinėlių). Supakuotos po dvi, kaip ir priklauso patiekalui.

Šiaip patiekalas sadistinis. Ne ta prasme, kad nukankina vyrėją, atvirkščiai, visai nenukankina, pasakyčiau netgi vienas iš lengvesnių patiekalų. Bet viską pasiruošus šaunam į orkaitą kokioms 1,5-2val. Namus užpuola neįmanomo skanumo kvapas, antis sumišusi šu portu, su čiobreliais...... Mūsų visa šeimyna visas 99min (daugiau mūsų orkaitė nesutinka atsiminti) zujo aplink orkaitę ir vis klausinėjo „kada gi?“. Pasiruoškite ir jūs tokiam spaudimui.

Laukiate svečių ir norite kuom nors nustebinti? Prašom. Pagaminti paprasta, visi „priedai“ irgi troškinasi tame pačiame puode – taip, kad nereikės vargti papildomai. Svečiams tik įėjus į butą (namus, laiptinę) jau bus aišku, kad atvyko neveltui. Ir apskaičiuoti patiekalą lengvą – kiek svečių (kojelių) jums reikia? Pagal save žinau, kad man kokių 2-jų, tačiau dažniausia žmugui 1-nos per akis, o jei dar priedų daugiau įkrėsite, tai ir per daug pasirodys.

Jums reikės:

• 2 anties kojelės (~500g)

• 1 svogūnas

• 1 skiltelė česnako

• 1 saliero lapkotis

• Druska, pipirai

• 2 morkos (arba kiek tilps į puodą)

• 2 bulvės (arba kiek tilps į puodą)

• Lauro lapų, čiobrelių

• 3 šaukštai perlinių kruopų

• Porto vyno (6 kojelėms aš supyliau visą butelį – 700ml)

• Vištienos sultinio (papildyti troškintuvo turinį, kad viską apsemtų – man suėjo 1L, gaminau 6 kojeles)

Eiga kaip visada nuotraukose

O ką jūs gaminote Vasario 16-ją? Ką nors įdomaus?

Skanaus ir Iki!

Kiek įmanoma labiau be gailesčio nurėžkite riebalus ir pakepinkite - dar labiau ištekės riebalai

Morkas ir bulves susipjaustyti stambiai

Pakepti svogūną kol suminkštės, tada sudėti išspaustą česnako skiltelę ir smulkiai supjaustytą saliero lapkotį. Kai pakeps ir jie sukrauti atgal į keptuvę kojeles, supilti portą ir gerai viską "prakunkuliuoti"

Keptuvės turinį perpilti į troškintuvą. sumesti morkas ir bulves, įdėti čiobrelio, lauro lapų ir užpilti vištienos sultiniu, kad apsemptų. Nuotraukoje jūs jau matote rezultatą po 99min. Aš dar likus 30min iki galio nuėmiau dangtį, kad nugaruotų skystis ir liktų tirščiau

Prašom prie stalo :)

Ar gali būti dar didesnė padėka virėjui?

Paršiena Šampane

Patiekalo pavadinimas labai svarbus. Na palyginkyte patys: origanaliai jis turėtų vadinti „kiaulienos troškinys su salieru ir obuoliais“ arba manasis“Paršiena šampane“. Bet ne vien pavadinimas čia kitoks, tai troškinys, kai tikrai nustebina savo kitokiu, gal netgi netikėtu skoniu. Kai kurie net įtaria čia esant kopūstus, kiti tik kraipo galvą ir nežino iš ko susideda troškinukas. Žodžiu, pasigaminti paprasta, o gomurį nustebinsite net labai.

Rašiau, kad kai tik galiu puolu gaminti plovą, tai vat, mano šeimyna kai tik gali užsisako, kad pagaminčiau paršieną šampane. Praeitais metais tiek sykių teko gaminti, kad su džiaugsmu pasitikom vasarą su jos karščiais ir šį patiekalą atidėjome šaltesniems rudens orams. Paprasčiausiai jau atsibodo. O rudenį, vėl pakvimpa pirmaisiais salierais ir rudeniniais obuoliais ir žinai, kad gali pulti gaminti paršieną. Ir vėl išsiilgtas skonis ir kvapas. Mmmm....

O žinot kas dar keista? Ogi, kad tai toks mėgstamas mano receptas, o į šį blogą papuolė tik va kada – vėlokai.. Rūšiavau nuotraukas, rinkausi kurias įkelti į blogą, kad geriau atspindėtų procesą, kvapą ir skonį ir vėl gomurys maloniai užkaito, prisiminęs tą netradicinį kiaulienos skonį.

Vienas rimtas patarimas: kaip bebūtų anti-snobiška ir kaip norėtųsi pademonstruoti aukštas putojančio vyno žinas, tačiau nugalėkite save – rinkitės „saldų burbuliaką“. Tenuramina jus tas faktas, kad jūs aukojatės auštesniems gomurio tikslams. Man buvo ištikusi tokia bėda, kai vyno pasirodė per maža ir dar kliuktelėjau sausojo.... nekas, oj koks nekas gavosi...

Patiekti su bulviu koše. Beata savo knygoje rašo, kad geriausiai patiekti su bulviu koše ir į pačią košę įmairyti šaukštelį tų pačių grūdėtųjų garstyčių – visiškai su ja sutinku. Košė su grūdeliais kaip niekad čia tinka. Nesam bulvių ar bulvių košių mylėtojai ir valgom labai retai, tačiau šį troškinį patiekiam tik su bulvių koše. Ir dar – jei laukiate svečių, tai pasigaminkite tos košės daugiau. Su padažiuku ir troškinuku košė nueina visada ir visada sueina visa.

Neradau recepto internete (paimtas iš Beatos knygos I), tai aprašysiu čia:

Reikės:

• 500g kiaulienos (aš visada renkuosi sprandinę)

• 1 didelis svogūnas

• 2 obuoliai

• 1 (vyriško) kumščio dydžio saliero šaknis

• Druska, pipirai, miltų mėsai apvolioti

• Šv. čiobrelio šakelės

• 2 šaukštų drūdėtųjų garstyčių ()

• 400ml putojančio saldaus vyno (man sueina visas butelis Lambruska arba Bosca Annivesary)

Eiga jau fotkėse

Skanaus!

Svogūnai pusmėnuliais, obuoliai riekelėmis, salieras susmulkintas, mėsa gabaliukais, padruskinta, papipirinta ir išvoliota miltuose

Ir kelios šakelės čiobrelio

Pakeptą (kol apkeps) mėsą suverčiam į troškintuvą

Tada svieste pakepam svogūnus kol suminkštės ir įdedam čiobrelio šakeles bei abu šaukštus garstyčių

O tada jau į keptuvę keliauja salieras ir obuoliai, ir "šampanas" ir viską gerai iškunkuliuojam

Iškunkuliavom ir į troškintuvą ant mėsytės, visą puodą šaunam į 180C orkaitę kokioms 90min

Skanaus!

Vištiena – Tikka Masala

Tai dar vienas gaminimas-sesija-foto sesija. Šį sykį į svečius atvyko Naglis, Ligita, Karolina ir Gintarė. Tai dar viena gaminimo sesija, kai svečiai visą laiką būna šalia, smaginasi, skanauja įvairias užkandas ir komentuoja patį procesą. Man tokios sesijos smagios, nes jaučiuosi bendraujantis ir net kažkaip dalyvaujantis ar net kuriantis mini šou.O kipsas (Naglis) visą laiką sukiojasi aplink ir pyškina pyškina, keičia objektyvus, kai kuriuos gaminimo etapus prašo užlaikyti ir paryškinti ir toliau, pyškina, pyškina, pyškina. Siūlau blogpost’ą du-viename: gaminimas ir kitokios (daug kokybiškesnės už manasiąs) fotografijos.

Jau sykį čia aprašinėjau Vištiena Korma, šis receptas kitoks, bet labai daug dalių ir ingridientų atitinka, ir nenuostabu: abu receptus aprašė tas pats Oliveris ir abu receptai iš Indiškos virtuvės – tai ir skiriasi tik variacijomis. Nors vištiena Tikka Masala yra pripažinta bevei Britanijos nacionaliniu patiekalu – ji daug populiaresnė nei pačioje Indijoje. Aš asmeniškai manau, kad ir receptas gerokai skiriasi :).

Oliveris rašo įdėkite Tikka Masala tyrės arba pasigaminkite savosios. Aš iškarto sakau – gaminkitės savąją. Visai kitas skonis ir daug daug daugiau teigiamų emocijų ir spėju, kad daug daug mažiau “E” (gerų ir blogų ir spalvotų).

Tyrė gaminasi labai paprastai, viską kas parašyta recepte sumeti į kombainą (tik kalendros ir kumyno sėklas reikia pasikepinti prieš sutrinant grūstuvėje – už tat koks nepakartojamas namuose pasklinda aromatas, mmm…..), šliūkšteli aliejaus ir viską gerai sumali į vientisą košę.

Nukrypimas apie lietuvišką gobšumą. Skaitau receptą, o ten parašyta 4-6 žmonėms. Lietuviui tai iškarto skamba kaip 4 maksimums (ir tai su sąlyga, kad dvi iš jų moterys). O čia į svečius žmonės, o gal jie norės papildymo, o dar norisi šlakelio, kad liktų rytojui – vis mažiau kuistis virtuvėje. Taigis, mes nusprendėme gaminti 1,5 porcijos (ačiū dievui susilaikėm nuo santykio 2:1).Tai vat 4-6 porcijos ir yra 4-6 porcijos per akis, o mūsų bandymas gaminti 1,5 karto daugiau tik sukėlė problemas:

• -          Labai sunku išlaikyti santykį

• -          Labai sunku su tokiu dideliu maisto kiekiu susidoroti gaminant

• -          Buitinėje virtuvėje net nesiveisia tokios talpos indai galų gale.

Aštrumas. Šį sykį buvau tikras, kad vaikais vistiek nevalgys, daryk kiek nori „neaštriai“ ir sudėjau šviežius čili pipiriukus kiek prisakyta receptas (tyrė + pagrindinis patieklas – gal kokie 5). Tiesa, išvaliau sėklas prieštai. Ir žinot ką? Ogi aštrumo vos vos... Taip, kad mėgėjams siūlau eksperimentuoti toliau: arba daiginti čili pipiriukų, ar kokį vieną kitą palikti su sėklytėmis J.

Palyginimas. Norom nenorom, bet pats sau pradėjau lyginti vištienas Korma ir Tikka Masala. Man asmeniškai Korma arčiau širdies – į patiekalą įeina muskato riešutų dribsniai, kokosų drožlės – tai suteikia kažkokios tokios teisingos egzotikos. Kada vėl pripulsiu pasigaminti Korma, man ji labai įstrigo, o Tikka Masala buvo Indiška, bet kažko pritrūko iki galo.

Receptai. Aš gaminau iš knygos, tačiau internetiniai receptai čia:

Tikka Masala cury tyrė

Vištiena Tikka Masala

Skanaus ir IKI!

P.S. Ačiū Lideikų šeimai už puikų vakarą ir gerus žodžius

P.P.S. Ačiū Nagliui už foto, jos privertė mane labai susimąstyti apie mano foto kokybę...

Kelendros ir Kumyno sėklytės pakepa...

... ir tada sugrūdamos į miltus

Kaip gi Indija be česnakiuko ir šviežios Kalendros

Kaip ir rašiau, viską į kombainą ir bus tyrė

Va tokia vat "home made" Tikka Masala tyrė

Kuri maišoma į pagrindinį patiekalą

Kokosų pienas - neatskiriamas palydomas

O vat konservuoti pomidorai spėju, kad britų indėlis į Tikka Masala :)