2010 m. spalio 30 d., šeštadienis

Upėtakis keptas druskoje

Tai mano senas noras/iššūkis/priešas ir vilioklis. Nuo to karto kai pirmą kartą restorane gavau druskoje koeptos žuvies ir kai padavėjas prie mano akių atidarė druskos lukštą ir išmėsinėjo du gražius žuvies filė gabaliukus aš įsimylėjau šį patiekalą. Na ne jo skonį, bet pačią idėją... Tada man tai atrodė kulinarijos šedevras ir beveik neįveikiamas virtuvės šefo kurinys. Taip ir gimė bei ilgainiui augo troškimas pakartoti tą patį – iškepti žuvį druskoje. Kai pradėjau domėtis pačiu patiekalu, apie šią svajonę pasakoti aplinkinimas – sužinojau, kad tai labai paprasta. „Paprasta“? Kaip tai gali būti paprasta?!? Tai skamba kaip šventvagystė... Skambėjo... O šiandien galiu patvirtinti – taip, daug magijos ir ritualų, bet kulinarine prasme „PAPRASTA“. Nuotraukos atrodo puikiai, daug žadančiai. Žuvis irgi gaunasi labai labai puiki. Tačiau valgydami šią žuvį svarstėmę, o jei tiesiog viską padaryti kaip lieptą, išskrosti, prikimšti, tačiau kepti be druskos... labai kitaip gautūsi? Žinoma! Žuvis juk kepdama išdžiūtų, bet jei ją įvilkti į foliją? Kaip tada? „Na ką jūs, ponai!“ pasakytų tūlas ir žinoma būtų teisus, tačiau tačiau... paskrudinus upėtakius ir dar juos pačirškinus manau, kad gautumę tą patį skonį...

O dabar viskas iš eilės:
-          Pradėkime nuo žuvies skutimo ir dorojimo, rekomenduoju išdorotą žuvį palikti kriauklėje, nes jos dar ilgai kraujuoja ir leidžia kitokius skysčius.
-          Orkaitę reikėtų įkaitinti iki 220o Celsijų
-          Susmulkinkite žoleles bei pasipjaustykime citriną
-          Aš druską subėriau į didelį dubenį, pritarkavau citrinor ir apelsino žieveles, įmušiau kiaušinius ir pradėjau minkyti, kol gaunasi toks druskos molis
-          Toliau išvis paprasta: išsikloji pusę druskos kepimo skardoje, kempši žolelias ir citriną į upėtakio pilvą ir guldai ant druskos
-          Kai žuvys jau ilsisi ant skardos ir druskos, likusia druska jas įmūrijam.
-          Šaunam į orkaitę
-          Kantriai laukiam kokias 30-40min, aš tuo tarpu rekomenduoju pradėti gurkšnoti vyną, ruošti gumurį ir šeimą vakarienei
-          Traukiam kepinį iš orkaitės, suburiam didžiulį žiūrovų būrų (kuo daugiau, tuo geriau) ir pradedam skaip skulptorius pamažele numušinėti iškepusią druską nuo žuvies.
Aš kepiau pagal knygą (net įdėjau nuotrauką), tačiau pilnas Googlas vienokių ar kitokių variantų ir visi daugiau mažiau vienodi.
IKI











3 komentarai:

  1. Pats pakomentuosiu: Upėtakis tokia "nekaprizinga" žuvis, kad ją sugadinti reikia didžio talento. Tačiau šis receptas turbūt išdirbtas ir taikytinas sausesnėms žuvims (originale minimi buvo tunai, vat šie tai "kaprizni" vos tik kas ir jau tampa puspadžiu).

    Antras momentas tinginiams - na kaip lengvai viskas po to plaunasi, druskytėje tai juk jokio riebalo prikepusio, ir tirpsta vandenyje - visai kaip M&M's saldainiukai.

    AtsakytiPanaikinti
  2. "Susmulkinkite žoleles" vyksta su tuo pankišku smulkintuvu. Iš praktikos - ar tai geras įrankis ar žaisliukas? Atrodo kad su geru peiliu turėtu būti patogiau...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Šis "žaislas" labiausiai tinka kai reikia smulkinti daug žolelių. Pavyzdžiui prieš kelias dienas smulkinau virtus kiaušinius - tai naudojau kapoklę, o jei kokią česnako skiltelę reikia pasmulkinti - tai naudoju peilį.

    AtsakytiPanaikinti