Antienos kojelės portveine

 

Štai taip mūsų šeima sutiko Vasario 16-ąją. Ir štai taip įgyuvendinau dar vieną savo kulinarinį planą - pagaminti antienos kojeles porto vyne. Visos autorinės teisės priklauso Beatai, bet kadangi internete neradau šio patiekalo, tai pasidalinsiu su jumis.

Ilgą laiką mane nuo šio patiekalo stūmė mintis, kad antiena šiais lakais nepigi ir reta mėsa ir būvau susikūręs mitą, kad antį galima pirkti tik visą, o tai stipriai užkelia patiekalo-vakarienės biudžetą, o ir patį patiekalą „ančiukų kojelės portveine“ iškreipia ir gautūsi antis portveine... Bet jei jau antis, tai gal galima iš jos pagaminti ką nors kilmingesnio? Pavyzdžiui kepta antis su.... obuoliais, raugintais kopūstais ar dar su kuom ten jos būna?

Bet nepatikėsite, čia į pagalbą atskubėjo Akropolio (Vilniaus) Maxima. Prie atvėsintų vištų skyrelio (na tas, kur ant snieko prikrauta visokios įdomios mėsos) stovi šaldytuvai ir ten kuo puikiausiai galima įsigyti ančiukų kojelių (arba krūtinėlių). Supakuotos po dvi, kaip ir priklauso patiekalui.

Šiaip patiekalas sadistinis. Ne ta prasme, kad nukankina vyrėją, atvirkščiai, visai nenukankina, pasakyčiau netgi vienas iš lengvesnių patiekalų. Bet viską pasiruošus šaunam į orkaitą kokioms 1,5-2val. Namus užpuola neįmanomo skanumo kvapas, antis sumišusi šu portu, su čiobreliais...... Mūsų visa šeimyna visas 99min (daugiau mūsų orkaitė nesutinka atsiminti) zujo aplink orkaitę ir vis klausinėjo „kada gi?“. Pasiruoškite ir jūs tokiam spaudimui.

Laukiate svečių ir norite kuom nors nustebinti? Prašom. Pagaminti paprasta, visi „priedai“ irgi troškinasi tame pačiame puode – taip, kad nereikės vargti papildomai. Svečiams tik įėjus į butą (namus, laiptinę) jau bus aišku, kad atvyko neveltui. Ir apskaičiuoti patiekalą lengvą – kiek svečių (kojelių) jums reikia? Pagal save žinau, kad man kokių 2-jų, tačiau dažniausia žmugui 1-nos per akis, o jei dar priedų daugiau įkrėsite, tai ir per daug pasirodys.

Jums reikės:

• 2 anties kojelės (~500g)

• 1 svogūnas

• 1 skiltelė česnako

• 1 saliero lapkotis

• Druska, pipirai

• 2 morkos (arba kiek tilps į puodą)

• 2 bulvės (arba kiek tilps į puodą)

• Lauro lapų, čiobrelių

• 3 šaukštai perlinių kruopų

• Porto vyno (6 kojelėms aš supyliau visą butelį – 700ml)

• Vištienos sultinio (papildyti troškintuvo turinį, kad viską apsemtų – man suėjo 1L, gaminau 6 kojeles)

Eiga kaip visada nuotraukose

O ką jūs gaminote Vasario 16-ją? Ką nors įdomaus?

Skanaus ir Iki!

Kiek įmanoma labiau be gailesčio nurėžkite riebalus ir pakepinkite - dar labiau ištekės riebalai

Morkas ir bulves susipjaustyti stambiai

Pakepti svogūną kol suminkštės, tada sudėti išspaustą česnako skiltelę ir smulkiai supjaustytą saliero lapkotį. Kai pakeps ir jie sukrauti atgal į keptuvę kojeles, supilti portą ir gerai viską "prakunkuliuoti"

Keptuvės turinį perpilti į troškintuvą. sumesti morkas ir bulves, įdėti čiobrelio, lauro lapų ir užpilti vištienos sultiniu, kad apsemptų. Nuotraukoje jūs jau matote rezultatą po 99min. Aš dar likus 30min iki galio nuėmiau dangtį, kad nugaruotų skystis ir liktų tirščiau

Prašom prie stalo :)

Ar gali būti dar didesnė padėka virėjui?

Paršiena Šampane

Patiekalo pavadinimas labai svarbus. Na palyginkyte patys: origanaliai jis turėtų vadinti „kiaulienos troškinys su salieru ir obuoliais“ arba manasis“Paršiena šampane“. Bet ne vien pavadinimas čia kitoks, tai troškinys, kai tikrai nustebina savo kitokiu, gal netgi netikėtu skoniu. Kai kurie net įtaria čia esant kopūstus, kiti tik kraipo galvą ir nežino iš ko susideda troškinukas. Žodžiu, pasigaminti paprasta, o gomurį nustebinsite net labai.

Rašiau, kad kai tik galiu puolu gaminti plovą, tai vat, mano šeimyna kai tik gali užsisako, kad pagaminčiau paršieną šampane. Praeitais metais tiek sykių teko gaminti, kad su džiaugsmu pasitikom vasarą su jos karščiais ir šį patiekalą atidėjome šaltesniems rudens orams. Paprasčiausiai jau atsibodo. O rudenį, vėl pakvimpa pirmaisiais salierais ir rudeniniais obuoliais ir žinai, kad gali pulti gaminti paršieną. Ir vėl išsiilgtas skonis ir kvapas. Mmmm....

O žinot kas dar keista? Ogi, kad tai toks mėgstamas mano receptas, o į šį blogą papuolė tik va kada – vėlokai.. Rūšiavau nuotraukas, rinkausi kurias įkelti į blogą, kad geriau atspindėtų procesą, kvapą ir skonį ir vėl gomurys maloniai užkaito, prisiminęs tą netradicinį kiaulienos skonį.

Vienas rimtas patarimas: kaip bebūtų anti-snobiška ir kaip norėtųsi pademonstruoti aukštas putojančio vyno žinas, tačiau nugalėkite save – rinkitės „saldų burbuliaką“. Tenuramina jus tas faktas, kad jūs aukojatės auštesniems gomurio tikslams. Man buvo ištikusi tokia bėda, kai vyno pasirodė per maža ir dar kliuktelėjau sausojo.... nekas, oj koks nekas gavosi...

Patiekti su bulviu koše. Beata savo knygoje rašo, kad geriausiai patiekti su bulviu koše ir į pačią košę įmairyti šaukštelį tų pačių grūdėtųjų garstyčių – visiškai su ja sutinku. Košė su grūdeliais kaip niekad čia tinka. Nesam bulvių ar bulvių košių mylėtojai ir valgom labai retai, tačiau šį troškinį patiekiam tik su bulvių koše. Ir dar – jei laukiate svečių, tai pasigaminkite tos košės daugiau. Su padažiuku ir troškinuku košė nueina visada ir visada sueina visa.

Neradau recepto internete (paimtas iš Beatos knygos I), tai aprašysiu čia:

Reikės:

• 500g kiaulienos (aš visada renkuosi sprandinę)

• 1 didelis svogūnas

• 2 obuoliai

• 1 (vyriško) kumščio dydžio saliero šaknis

• Druska, pipirai, miltų mėsai apvolioti

• Šv. čiobrelio šakelės

• 2 šaukštų drūdėtųjų garstyčių ()

• 400ml putojančio saldaus vyno (man sueina visas butelis Lambruska arba Bosca Annivesary)

Eiga jau fotkėse

Skanaus!

Svogūnai pusmėnuliais, obuoliai riekelėmis, salieras susmulkintas, mėsa gabaliukais, padruskinta, papipirinta ir išvoliota miltuose

Ir kelios šakelės čiobrelio

Pakeptą (kol apkeps) mėsą suverčiam į troškintuvą

Tada svieste pakepam svogūnus kol suminkštės ir įdedam čiobrelio šakeles bei abu šaukštus garstyčių

O tada jau į keptuvę keliauja salieras ir obuoliai, ir "šampanas" ir viską gerai iškunkuliuojam

Iškunkuliavom ir į troškintuvą ant mėsytės, visą puodą šaunam į 180C orkaitę kokioms 90min

Skanaus!

Vištiena – Tikka Masala

Tai dar vienas gaminimas-sesija-foto sesija. Šį sykį į svečius atvyko Naglis, Ligita, Karolina ir Gintarė. Tai dar viena gaminimo sesija, kai svečiai visą laiką būna šalia, smaginasi, skanauja įvairias užkandas ir komentuoja patį procesą. Man tokios sesijos smagios, nes jaučiuosi bendraujantis ir net kažkaip dalyvaujantis ar net kuriantis mini šou.O kipsas (Naglis) visą laiką sukiojasi aplink ir pyškina pyškina, keičia objektyvus, kai kuriuos gaminimo etapus prašo užlaikyti ir paryškinti ir toliau, pyškina, pyškina, pyškina. Siūlau blogpost’ą du-viename: gaminimas ir kitokios (daug kokybiškesnės už manasiąs) fotografijos.

Jau sykį čia aprašinėjau Vištiena Korma, šis receptas kitoks, bet labai daug dalių ir ingridientų atitinka, ir nenuostabu: abu receptus aprašė tas pats Oliveris ir abu receptai iš Indiškos virtuvės – tai ir skiriasi tik variacijomis. Nors vištiena Tikka Masala yra pripažinta bevei Britanijos nacionaliniu patiekalu – ji daug populiaresnė nei pačioje Indijoje. Aš asmeniškai manau, kad ir receptas gerokai skiriasi :).

Oliveris rašo įdėkite Tikka Masala tyrės arba pasigaminkite savosios. Aš iškarto sakau – gaminkitės savąją. Visai kitas skonis ir daug daug daugiau teigiamų emocijų ir spėju, kad daug daug mažiau “E” (gerų ir blogų ir spalvotų).

Tyrė gaminasi labai paprastai, viską kas parašyta recepte sumeti į kombainą (tik kalendros ir kumyno sėklas reikia pasikepinti prieš sutrinant grūstuvėje – už tat koks nepakartojamas namuose pasklinda aromatas, mmm…..), šliūkšteli aliejaus ir viską gerai sumali į vientisą košę.

Nukrypimas apie lietuvišką gobšumą. Skaitau receptą, o ten parašyta 4-6 žmonėms. Lietuviui tai iškarto skamba kaip 4 maksimums (ir tai su sąlyga, kad dvi iš jų moterys). O čia į svečius žmonės, o gal jie norės papildymo, o dar norisi šlakelio, kad liktų rytojui – vis mažiau kuistis virtuvėje. Taigis, mes nusprendėme gaminti 1,5 porcijos (ačiū dievui susilaikėm nuo santykio 2:1).Tai vat 4-6 porcijos ir yra 4-6 porcijos per akis, o mūsų bandymas gaminti 1,5 karto daugiau tik sukėlė problemas:

• -          Labai sunku išlaikyti santykį

• -          Labai sunku su tokiu dideliu maisto kiekiu susidoroti gaminant

• -          Buitinėje virtuvėje net nesiveisia tokios talpos indai galų gale.

Aštrumas. Šį sykį buvau tikras, kad vaikais vistiek nevalgys, daryk kiek nori „neaštriai“ ir sudėjau šviežius čili pipiriukus kiek prisakyta receptas (tyrė + pagrindinis patieklas – gal kokie 5). Tiesa, išvaliau sėklas prieštai. Ir žinot ką? Ogi aštrumo vos vos... Taip, kad mėgėjams siūlau eksperimentuoti toliau: arba daiginti čili pipiriukų, ar kokį vieną kitą palikti su sėklytėmis J.

Palyginimas. Norom nenorom, bet pats sau pradėjau lyginti vištienas Korma ir Tikka Masala. Man asmeniškai Korma arčiau širdies – į patiekalą įeina muskato riešutų dribsniai, kokosų drožlės – tai suteikia kažkokios tokios teisingos egzotikos. Kada vėl pripulsiu pasigaminti Korma, man ji labai įstrigo, o Tikka Masala buvo Indiška, bet kažko pritrūko iki galo.

Receptai. Aš gaminau iš knygos, tačiau internetiniai receptai čia:

Tikka Masala cury tyrė

Vištiena Tikka Masala

Skanaus ir IKI!

P.S. Ačiū Lideikų šeimai už puikų vakarą ir gerus žodžius

P.P.S. Ačiū Nagliui už foto, jos privertė mane labai susimąstyti apie mano foto kokybę...

Kelendros ir Kumyno sėklytės pakepa...

... ir tada sugrūdamos į miltus

Kaip gi Indija be česnakiuko ir šviežios Kalendros

Kaip ir rašiau, viską į kombainą ir bus tyrė

Va tokia vat "home made" Tikka Masala tyrė

Kuri maišoma į pagrindinį patiekalą

Kokosų pienas - neatskiriamas palydomas

O vat konservuoti pomidorai spėju, kad britų indėlis į Tikka Masala :)

Močiutės Elenos citrininis pyragas

Noriu su jumis pasidalinti vienu receptu – tai dar nuo smetoninių laikų išlikusiu ir iš lūpų į lūpas perpasakotu ir ant paprastų popieriuku rašikliu perrašomu receptu. Citrininis pyragas.

Šiandien laukėme svečių ir kol aš buvau užsiėmęs „pagrindinio“ patiekalo ruošimu, Sigita iškepė šį pyragą. Nors dažniausiai šis pyragas mūsų šeimoje kepamas Kalėdoms.

O dabar atsiprašau, tačiau bandysiu nuskaityti nuo raštelio koks gi tas receptas (kalbos netaisiau):

Receptūra:

• 200g sviesto

• 2 stiklinės cukraus

• 4 kiaušiniai

• 2 citrinos

• 1 stiklinė (su kaupu) miltų

• 1 nubrauktas šaukštelis kepimo miltelių

Eiga:

• Sviestas išsukamas (JOKIAIS BŪDAIS NEIŠTIRPINAMAS, tik išsukamas. Kas planuoja naudoti virtuvinį kombainą, patarčiau sukti lėtu greičiau ir su pertraukom, nes įkaista variklis, o nuo jo iškarto ištirpsta sviestas) su viena stikline cukraus 3 mušamais kiaušiniais ir vėl gerai ištrinama. Po to įtarkuojama vienos citrinos žievelė, supilama miltais ir viskas gerai išmaišoma iki vientisos masės. Visą šį etapą kuo puikiausiai atlieka virtuvinis kombainas.

• Paruoštą tešlą išpilame į sviestu išteptą skardą (šiuolaikiniai žmonės tai pila į silikonines kepimo formas), šaukštu ilyginame paviršių.

• Kepama karštoje krosnyje apie 20 – 25min

• Iškepto šilto pyrago paviršius subadomas šakute (tankiai)

• Ant jo užpilama iš anksto nutarkuota citrinos žievelė, stiklinė cukraus ir dviejų išspaustų citrinų sulčių (viskas prieš tai gerai išmaišoma). Čia įterpsiu savo trigrašį – sultis ir cukrų reikia taip išmaišyti, kad cuktrus neištirptų, o liktų cukraus kirstalėliai (kaip matosi puokioje nuotraukoje)

• Masė paskirstoma po visą pyrago paviršių.

• Po to pyragas gerai atvėsinamas.

Na, va – jaučiuosi prisidėjęs prie kulinarinio paveldo gerinimo, juk ne tik cepelinus mūsų senoliai gamindavo.

P.S. Dėkoju Nagliui už labai fainą fotosesiją ir visai Lideikų šeimynai už puikų vakarą.

P.P.S. Pagrindinis patiekalas buvo vištiena Tika Masala, ir jis bus aprašytas išsyk kai Naglis pateiks nuotraukas iš sesijos

Skanaus!!!

Krevetės sviesto padaže

Skanu! Fantastiška! Cholesterolis! Plebėjiška! Greitai paruošiama! Teplu! Dieviškai skanu! „Griešna“!

Visi šie epitetai kuo puikiausiai tinka. Tai patiekalas kuriuo mūsų šeima stengiasi mėgautis kaip įmanoma rečiau, tačiau kiekvieną kartą nekantriai jo laukia. Nuo to momento kai į per kokias akcijas į šaldytuvą papuola šaldytų krevečių maišiukas vaikai pradeda zuiti aplink šaldytuvą su vieninteliu klausimu – „kada gi tu gaminsi krevetes“. Dar daugiau, tai patiekalas privertęs mano mamą kepinti česnaką (o tai jau neįsivaizduojamai daug žmogui, kuris sėsdamas prie stalo pradžioje pasidomi kur yra česnako – kurio patiekalo nevalgyti).

Recepto šaknys: tai dar vienas iš mano recptų, kuris neužrašytas kieno nors knygoje,o natūraliai, perduotas iš lūpų į lūpas. Pavaišino ir papasakojo jį man draugė Julija ir maloniai sutiko, kad kada nors aš jį aprašyčiau savam bloge – ačiū tau Julija, receptas iš ties puikus ir vertas viešinimo.

Receptas:

• Maišiukas krevečių (didžiosios, nuluptos su uodegėlėmis) - 400g.

• 3-4 česnako skiltelės

• 150g sviesto

• 100ml baltojo vyno

• Ryšulėlis petražolių

• Druskos

• Citrinos įspausti

Eiga:

• Atšildyti krevetas ir nuplauti

• Susmulkinti česnaką

• Užkaisti keptuvę, ištirpdyti gabalėlį sviesto ir pakepinti česnaką

• Kai česnakas skaniai pagels, ištirpdyti likusį sviestą

• Įpilti vyno

• Pridėti druskos ir įspausti citrinos (tik nepersistenkite, vieno spuselėjimo per akis)

• Kai vynas išgarina alkoholį, sukrėsti krevetes ir pašildyti. Tik neperkaitinkite, nes tada krevetės taps guminės.

• Viską supilti antį bliūdą, apibarstyti smulkintomis petražolėmis ir nešti ant stalo

Serviravimas:

Jokių navarotų! Bliūdas su krevetėmis, keli bliūdeliai uodegėlėms sumesti ir kepaliukas puikios itališkos baltos duonos

Valgymas:

Ypač nestetiškas, laužiat (pabrėžiu, laužiat, o ne pjaustot) duoną, merkiat į sviestą ir krevetes, su duona „pasigaunate“ krevetę, viska veėrčia į burną. Naturalu, kad per barzdą varva, stalas apsitaško. Jei prie patiekalo patenka jau keli žinovai, tai prie viso to reikia dar ir kovoti  už savo krevečių dalį, nes greitai galite suprasti, kad nebėra ko žvejoti, liko tik dažyti. :).

Nepamirškite balto vyno :)

Skanaus, o žemiau visa tai įliustruota nuotraukose

Krevetės ruošiamos atšildymui

Pasismulkinam česnaką

reikia tik petražolių lapų

Ir petražolės keliauja smulkintis

Česnakiukas pasikepa

Į ištirpusį sviestą įpilam vyno (ir išalkusi nusytė: "kada gi bus krevetės?")

Va kur krevetės, jau atšilusios

Krevetės pašils ir prašom prie stalo

Kiaulienos suktinukai

Pagaliau, pagaliau man pavyko įamžinti kiaulienos suktinukus. Kiek jau kartų gaminau, o vis niekaip nesigaudavo pasidaryti foto sesijos. Tiesą pasakius ir šį sykį foto sesija gavosi tokia neryški, nefokusuota, neapšviesta, vienu žodžiu labai nekokia, tačiau dar kartą kentėti aš jau nebegaliu.

O kiaulienos suktinukai puikiausiai tinka kai reikia „pamaitinti minią“. Ir terminas ir pats receptas paimtas iš Beatos pirmosios knygos ir kaip niekad puikiai atitinka skyrių. Tai ištiesų paprastai pagaminami ir puikiai atrodantys suktinukai. Labai patogu, kad gali apskaičiuoti kiek gi tokių suktinukų reikia prisigaminti, kad pavaišintum svečius. Aš visados taikau, kad paskirtai susirinkimo valandai karštas patiekalas jau baigtų gamintis. Visi sugužda, sveikinasi, giria puikų kvapą, sako jaučiasi net nuo pirmo aukšto laiptinėje. Svečiai pažindinasi jei reikia ar sveiki jubiliatą jei reikia ar šiaip pasipudruoja nosytę ir jau reikia sėstis prie stalo. O suktinukai ohoho, išimi žnyplėmis iš orkaitės, pjauni per pusę, kad pademonstruotum vidaus grožį, pridedi bulvių, dar apipili padažu ir tieki. O ir sotumo per akis: visas karbonado gabalas, dar „įdarytas“ keliais šiaudeliais paprikos ir vytintos dešros.

Suktinukams reikia:

• Kiaulienos nugarinės (iš 2kg man gavosi ~20 suktinukų)

• Raudonos paprikos (1 didelės bus per akis)

• Ispaniškos chorizo dešros (aš mėgstu, kad jos būtų nemažai, tai sunaudojau 2 lazdas ir dar pasirodė mažokai)

Tepalui reikia:

• Alyvuogių aliejaus

• Česnako (2-3 skiltelės)

• Maltos kalendros (0,5 arbatinio šaukštelio)

• Maldos saldžiosios paprikos (0,5 arbatinio šaukštelio)

• Druskos ir pipirų

• Beata siūlo dar įdėti kmynų, tačiau mūsų namuose šis prieskonis nėra mėgiamas

Procedūra:

• Mėsa susipjaustom karbonadais ir išmušam

• Tepalą susimakaluojam ir juo ištepam abi išmušto karbonado puses

• Tada išsidėliojam paprikos šiaudelius ir dešros gabalėlius ir susuki suktinį (aš dar persmeigiu pagaliuku, kad laikytūsi).

• O ten iš vis lengva 45min 190oC ir viskas paruošta (aš dar tarpuose pridėlioju bulvių, tai jos iškepa ir prisisunkia suktinukų kvapo ir skonio, labai gerai).

Skanaus visiems ir IKI!

Chorizo dešrytė

Išmušti kiaulienos karbonadai

Viskas paruošta suktinukams (receptų knygos laikiklis super naudingas, ačiū Kalėdų seneliui)

Keliaujam į orkaitę

Skanaus!