Slidinėjimą prisimenant – Gulaschsuppe (guliašo sriuba)

Gaminimo bloguose ir šiaip visoje „receptų“ medioje pasipylė blynai, užgavėnės ir dar sykį blynai. O man ši b,ynų šventė taip sau... Užtat dar leisdamasis lėktuvu žinojau, kad kitas mano patiekalas bus guliašo sriuba. Tiems kas neslidinėja pasakysiu, kad ant kalno guliašo sriuba būna vienas iš pagrindinių patiekalų kai reikia prasimaitinti. Sąlyginai pigus už sriubą ir už antrą viename. O ir skonis labai jau neprastas.

Mes (lietuviai) guliašą priskiriame Vengrijos virtuvei, bet aš linkęs nesutikti su šia nuomuone. Visų pirmą, tai Vengrija kaip ir kitos greta esančios šalys (Čekija, Slovakija ir pan.) ilgą laika išbuvo Austro-Vengrijos imperijoje ir kulinarinis paveldas maišėsi. Todėl ir blynai austrijoje iki šiol vadinami Palacinki, o ne Pfannkuchen.

Vieną sykį su manimi austras pasidalimo maža paslaptimi, to nenorėdamas, o aš ir nesiekdamas. Tiesiog bandžiau susitarti, kad šiam vakarui jie patiektų guliašo sriubą, o jis pasakė, kad guliašo sriuba turi pastovėti per naktį ir galima ją patiekti tik kitą dieną. Vat jums ir maža paslaptis – guliašo sriubą reikia išvirti prieš dieną.

Receptas (ištiesų labai paprastas)

Man gavosi ~5L sriubos – bus ką šlamšti ir kitą dieną

• Alyvuogių aliejus ir šaukštas sviesto
• 2 vidutiniai svogūnai
• 800g jautienos (aš rinkausi nuopjovas nuo menčiu ir kumpio. Mėsos pardavėjai tai vadina rinkinus guliašui)
• 1 arb. Šaukštelis paprikos miltų
• ½ arb. Šaukštelio kmynų
• čiobrelio lapelių nuo kelių šakelių
• 2-3 česnako skiltelės
• 1 stora raudonoji paprika (ne aštri, tik spalva raudona)
• 1 čili pipiriukas (sėklyčių kiekis priklauso nuo aštrumo mėgėjų, tačiau be sėklyčių gaunasi visai kaip ant kalno)
• 400g. Konservuotų pomidorų (pjaustytų)
• 1 šaukštas pomidorų tyrės
• 500g bulvių
• 500g morkų
• 1-2L Jautinos sultinio

Gaminimas

1. Aliejuje ir svieste pakepkite svogūnus kol suminkštės ir taps auksiniai (bet ne rudi)
2. Tada sudėkite jautieną ir paskrudinkite iš visų pusių. Suberkite paprikos miltelius ir gerai išmaišykite
3. Toliau kepkite ir sudėkite kmynus, čiobrelius, česnaką.
4. (šitame etape aš išsikraustau gaminti į sriubos puodą) Įpilkite sultinį, kad viską apsemptų ir troškinkite 2 val.
5. Sudėkite pomidorus, pomidorų tyrę, bulves, morkas ir čili. Jei reikia dar papildykite sultinio, kad apsemptų ir dar troškinkite ~30min. Nebijokit, bulvės ir morkos per naktį suminkštės.

Ypač tinka patiekalas visą dieną pasivaikščiojus po lauką (pvz. Kazioko mugę) – grįžti visas alkanas ir jau sėdi prie stalo.

Skanaus!

Mussles ala Provencal

Dėmesio! Apsirūpinkite šluostėmis, servetėlėmis, vaikus aprenkite prijuostėmis, o dar geriau „jūrininko kostiumu“ ir eime pasitaškysime lėkštėje, pilnoje moliuskų.

Pirmą sykį taip paruoštus moliuskus teko valgyti viename iš belgiškų restoranų Paryžiuje. Dabar laikas nuo laiko nueiname Vilniuje į belgiškus restoranus pasmaguriuoti šiuo patiekalu. Ilgai ruošiausi šiam patiekalui, tačiau tiek visko reikia suderinti, kad vis rasdavau argumentų kodėl „nedabar“. Pirmiausia moliuskai turi būti švieži, o į Lietuvą jie atvyksta pirmadieniais vakare ir prekyboje pasirodo antradieniais – tai reiškia, kad susikaupti gaminimui reikia antradienį (trečiadienį) arba įsigyti šaldytuvą su „nuline zona“. Antra, moliuskai kainuoja bedieviškai daug (ir net neaišku kur jų šviežių gauti), kol neradau puikios vietos (viešoje erdvėje neišduosiu šios vietelės, tačiau mielai kiekvienam atsakysiu asmenine žinute).

Eiga. Receptą pateiksiu žemiau, tačiau pati eiga „žiauriai“ lengva. Pakepinam svogūnus ir česnakus kol suminkštės (~10-15min), tada supilam vyną bei sudedam pomidorus, bei kitus prieskonius ir dar pakunkuliuojam kokias 15min. O tada įberiam nuvalytus moliuskus (aš juos vadinu „mules“) ir verdam 5min (kol atsivers moliuskai).

Gaminimas dviems. Tai puikus patiekalas „pristatyti“ savo antrąją pusę irgi prie gaminimo – mulių valymas toks rimtas užsiėmimas. Nutraukti „barzdą“ nėra taip lengva, o ir mulės plūduriuoja šaltame vandenyje – kaip sykis „vyriškas“ užsiėmimas. Kaip nuvalyti moliuskus.

Nors belgai moliuskus patiekia su belgiškom bulvytėm (ala bulvytės free), Vilniaus sąlygomis balta itališka duona kuo puikiausiai tinka. Ir būtinai vynas: mes šį sykį rinkomės rožinį, bet tinka ir baltas. Kai Vilniuje papuolu į kokį Rene, tai niekaip negaliu atsispirti belgiško alaus pasiūlymui, tačiau vynas čia tinka labiau...

Kuriuos valgyti, kurių ne? Jei valant moliuskas neužsidaro ar pažeistas kiautas - į šiukšledėžę. Jei išvirus kuris nors neprasivėręs - ten pat (į šiukšledėžę).

Kaip valgyti. Nenoriu pasirodyti didelis mokslinčius ir čia visus pulti mokyti, tačiau jei su šiuo patiekalu susiduriate pirmą kartą, tai su šakute iškrapštote pirmąjį. O vėliau kiautu kaip pincetu lupate kitus - jokių įrankių, tik šaukštu pasrėbiate padažo (ar pasidažote duona).

Receptas.

Skanaus!

Plūduriuojančios mulės eis "valytis"

Puodas nudengtas, galim sėstis prie stalo

Mmmm